Pasvajokime – įsivaizduokite save po daugelio metų.
Įsivaizduokite savo anūko akis, kupinas susižavėjimo ir pagarbos, kai jūs jam pasakote – šitą namą pasistačiau pats, savo rankomis… Ir ši vizija gali tapti realybe lengviau, nei jūs tikitės. L.I.P.S. statybos technologija leidžia kokybiškai pasistatyti INOFORT namą ir tiems, kurie nėra laikomi auksarankiais.
Namo statyba savomis rankomis – tai ne tik prasminga patirtis, išaugęs savivertės jausmas ir susikurtas ypatingas emocinis ryšys su savo namais. Tai ir užtikrintumo jausmas – tikrai žinosite, kad namas pastatytas kokybiškai ir patikimai. Tai ir racionalus bei praktiškas sprendimas.
Namo statybos kaina tikrai bus ženkliai mažesnė, be to galbūt pavyks sutaupyti ir laiko. Juk kiek užtrunka vien informacijos rinkimas dar prieš pačias statybas – kiek kainuoja pastatyti namą, kur kainuoja namo projektas, kas gali pastatyti namą kokybiškai ir dar daugybė klausimų bei svarstymų… O ir bendravimas su statytojais, jų kontrolė, įvairių klausimų ir nesusipratimų sprendimas dažnai užima tiek laiko, per kurį būtų galima pačiam pasistatyti INOFORT namą.
Tikimės, kad čia pateikta informacija padės jums apsispręsti ir priimti teisingiausią sprendimą.
Čia rasite INOFORT namo statybos etapų aprašymus ir juos lydinčius trumpus filmukus, kurie padės susipažinti su INOFORT namo statybos eiga ir suprasti statybos proceso esmę.
Skaitykite, žiūrėkite, vertinkite ir gal būt jus aplankys tas nuostabus jausmas – AŠ TAI GALIU!
NAMO AŠIŲ NUŽYMĖJIMAS
1. Namo ašių susikirtimo taškų pažymėjimas
Visų statybų pradžia sklype prasideda nuo namo ašių susikirtimo taškų pažymėjimo. Bendrojoje projekto dalyje yra pateiktos namo kampų koordinatės, grindų aukštis ir kita statybų eigai reikalinga informacija.
Ašių susikirtimą žymi geodezistas. Ašys yra būsimo namo sienų vietos. Pagal matuoklėje suvestas namo koordinates, jis parodo tikslius būsimo namo ašių susikirtimo taškus. Nurodytuose keturiuose taškuose sukalami armatūros kuolai.
2. Grindų nulio pažymėjimas
Kitas statyboms reikalingas žymuo yra grindų aukštis (altitudė). Projekto informacijoje jis yra žymimas 0,00, dėl to vadinamas grindų “nuliu”. Jis bus ir kitų skaičiavimų, daromų statybų metu, atspirties taškas.
Nulį geriausia žymėti ant tvirto, nejudančio ir nekintančio pagrindo, pvz., šalia esančių stulpų, elektros dėžės, ar pan. Reikalui esant bus galima pasitikrinti aukščius.
3. Ašių pratęsimas
Pažymėti ašių susikirtimo taškai turi fiziškai nepakisti visą statybų eigą, dėl to atliekamas ašių nužymėjimas jas pratęsus bent pora metrų nuo pažymėtų susikirtimo taškų, kad netrukdytų kitiems namo statybos darbams.
Prie kiekvieno namo kampo sukalama po keturis kuoliukus. Ant jų bus perkeliamas ir namo nulis. Nivelyro pagalba pamatuojamas ir ant kuolų pažymimas aukštis. Pažymėtame aukštyje vietoje sukama lenta, kurios viršus sutampa su grindų nuliu. Ant jos geodezistas pažymi ašių tęsinio vietas. Tose vietose įsukami medvaržčiai.
Ašių pratęsimus galima pasidaryti ir be geodezisto, tiesiog reikės papildomų matavimų ir daugiau kantrybės.
4. Ašių įstrižainių patikrinimas
Per visus keturis medvaržčius, pratempiama nesitampanti virvė, kuri padės įvertinti, ar atlikti ašių susikirtimo pratęsimai yra tikrai korektiški. Tai ypač aktualu, jeigu pratęsimus atlikome patys.
Nuo virvių susikirtimo matuojamos namo įstrižainės. Atlikus darbus teisingai, abiejų įstrižainių ilgiai turi sutapti.
Atlikus ašių nužymėjimo darbus geodezistas surašo nužymėjimo aktą, kuriame trumpai aprašoma, kokiu projektu remiantis ir kokie darbai buvo atlikti.
Reikalingos priemonės:
PAMATŲ DUOBĖS KASIMAS IR DRENAŽO ĮRENGIMAS
1. Augalinio grunto ir pamatų duobės kasimas
Po namo ašių nužymėjimo taškų pratęsimo ir įsitikinimo, kad namo taškų įstrižainės sutampa, nukasamas visas augalinis sluoksnis. Derlingą dirvožemį reikia supilti į kaupus ir panaudoti sklypo apželdinimui. Visas likęs nukastas gruntas bus naudojamas vėlesniam sklypo reljefo formavimui. Iš anksto rekomenduojama susiplanuoti vietą jo saugojimui, kad netrukdytų tolimesniems darbams, medžiagų privežimui, priėjimui ir t.t.
Konstrukcinėje projekto dalyje pagal geologinių turinėjimų rezultatus numatyti visi pamato sluoksniai ir jų apimtys. Turint grindų nulį ir žinant reikiamo pamato gylį, paskaičiuojamas nukasti reikiamas kiekis.
Visi kasimo darbai atliekami ~ 40 cm. plačiau nei yra namo perimetras, o ar iškastas gylis jau pakankamas, tikrinama matuojant rulete, arba nivelyru.
2. Drenažo įrengimas
Turint reikiamą gylį pamatams, tuose papildomai iškastuose 40 centimetrų bus įrengiamas drenažas. Jo tikslas – užtikrinti, kad pamatas ir pagrindai po juo visada būtų sausi. Jis klojamas žemiau nei visas pamatas su nuolydžiu, ne mažesniu kaip 2 mm į metrą. Pajungimo vieta – lietaus nuotekų šulinys, numatytas vandens nuotekų projekto dalyje.
Drenažo pradžia yra tolimiausias šuliniui taškas (bet drenažinio vamzdžio viršus bent 5cm žemiau nei iškasto pamato lovio dugnas), kuris turi būti įrengiamas aukščiausiai, o visas drenažas, einantis aplink visą namo perimetrą turi žemėti, kur žemiausia vieta – pajungimas į šulinį.
Drenažui įrengti aplink visą namo perimetrą kasamas griovelis, gylį matuojant rulete, arba nivelyru. Į jį rekomenduojama supilti ~ 10 cm itin laidaus vandeniui grunto, pvz., sijoto-plauto žvyro, ar smulkios skaldelės. Ant supilto ir pagal nuolydį išlyginto sluoksnio klojamas drenažinis vamzdis, kurio nuolydis tikrinamas gulsčiuku. Suklojus aplink visą namo pamatą, pajungiama į šulinį, o drenažas užpilamas vandeniui laidžia medžiaga.
Drenažo įrengimui naudojamos medžiagos priklauso nuo geologinio tyrimo (grunto sudėties) ir informacijos pateiktos projekte. Pvz., kietuose, molinguose ir durpinguose dirvožemiuose bus naudojamas PVC gofruotas vamzdis su kokoso plaušo filtru, o smėlinguose – su geotekstile. Vietovėse, kuriose gruntas itin vandeningas ir nukreipiamas gausus vandens kiekis, reikalingas didesnio skersmens vamzdis, mažesnis skersmuo – mažesniam kiekiui vandens.
3. Grunto stiprumo matavimas
Iškasus pamatų duobę rekomenduojama atlikti grunto stiprumo matavimą. Iš praktinės patirties žinome, jog jeigu lovio dugne atlikus matavimą (pavyzdžiui dinaminiu štampu) gaunamas ne mažesnis kaip 45 MPa (megapaskalių) deformacijos modulio Ev2 rezultatas, supylus ir sutankinus pamatus, viršuje gausime reikiamo stiprumo pagrindą. Jei iškasus pamatų duobę nejudintas gruntas yra per silpnas – rekomenduojame kreiptis į projektą rengusius architektus.
Reikalingos priemonės:
PAMATO APATINIO SLUOKSNIO FORMAVIMAS IR KOMUNIKACIJŲ ĮVADAS
1. Plokštuminio pamato apatinio sluoksnio rengimas ir tankinimas
Pagal sklype atliktus geologinius tyrimus, konstrukcinėje projekto dalyje nurodomas tikslus pamato “sumuštinis”. Pamato dugnas – natūralus, neliestas gruntas. Jeigu grunto gamtinė sandara suardyta, o gruntas pasiduoda tankinimui, jį reikia tankinti (sutankinto grunto deformacinis modulis Ev2 turėtų būti ne mažesnis kaip Ev2 ≥ 45 MPa). Jei gruntas nesitankina yra labai purus ar vandeningas, reikia kreiptis į konstruktorių, kad būtų parinktos geosintetinės medžiagos, atliktas grunto keitimas ar parinktas kitos grunto stiprinimo būdas, kuris užtikrins reikalaujamą pamato pagrindo stiprumą. Ant pakankamai tvirto lovio dugno formuojamas pagrindo sluoksnis iš apsauginio šalčiui atsparaus sluoksnio – AŠAS. Jis tarnaus kaip pamato pagrindas, apsaugos ne tik nuo šalčio poveikio, tačiau atliks ir sausinimo funkciją, nes viena iš šio sluoksnio medžiagos reikalaujamų savybių yra geras laidumas vandeniui. Pagrindo sluoksnio suformavimui dažniausiai naudojamas yra 0/32 frakcijos smėlio-žvyro mišinys, kuris tarnauja ir kaip pagrindo sluoksnis (jei gaunamas pakankamas stiprumas Ev2 ≥ 80 MPa) arba apatinis pagrindo sluoksnis įrengiamas iš AŠAS o viršutinis pagrindo sluoksnis iš skaldos.
AŠAS į duobę pilamas sluoksniais po 20 – 30 cm, o su kiekvienu naujai užpiltu sluoksniu atliekamas jo tankinimas su vibro plokšte.
2. Komunikacijų įvedimas
Sutankinus visą pagrindą vedamos komunikacijos, kurių išsidėstymo schema pateikiama vandens ir nuotekų projekto dalyje. Pagal ją sutankintam grunte iškasami grioviai nuotekų komunikacijoms. Nuotekų vamzdynai klojami atviru tranšėjiniu metodu tarpusavyje juos jungiant PVC movomis. Svarbu išlaikyti reikiamą nuolydį, dėl to klojant nuolat tikrinama gulsčiuku, ar nivelyru.
Vandens įvadas už namo pamato yra įgilinamas iki 1,8 m nuo būsimo žemės paviršiaus. PE slėginiai vamzdynas klojamas grunte atviru tranšėjiniu metodu.
Tuo pačiu paklojami šarvai elektros ir interneto įvadams.
3. Pakartotinis tankinimas
Patikrinus, kad komunikacijos paklotos pagal projektą, visos tranšėjos užkasamos, gruntas išlyginamas ir pakartotinai tankinamas.
Reikalingos priemonės:
PAMATŲ ŠILTINIMAS
1. Lyginamojo sluoksnio formavimas
Sutankinus pamato pagrindo sluoksnius, jo paviršius nebūna idealiai lygus, todėl iš atsijų ar smėlio fr.0/4, formuojamas išlyginamasis sluoksnis. Supilamas ~ 3-5 cm sluoksnis, kuris gulsčiuko ir metalinės liniuotės pagalba nubraukiamas jo perviršis, kad būtų gautas projektinis lygus horizontalus paviršius.
Ant paruošto pagrindo tiesiama dviguba 200 mikronų polietileno plėvelė apie 30 cm plačiau, nei pamato perimetras tam, kad pamatas būtų apsaugotas nuo kapiliarinės drėgmės. Jeigu reikia daryti sujungimą, vieno ir kito plėvelės sluoksnio prasilenkimas daromas ne mažesnis kaip 150 mm pločiu per visą ruožą, o siūlė suklijuojama lipnia juosta.
Ant plėvelės, pamato perimetru tokiu pačiu principu, tiesiamas tinklelis nuo graužikų. Tinklelis iš cinkuoto plieno, mažos akies.
2. Pamatų šiltinimo sluoksnio suklojimas
Konstrukcinėje projekto dalyje pateikta putų polistirolo klojimo schema, detalių formomis tiek kraštiniam, tiek vidiniams profiliams ir plokštėms. Darbų tinkamam atlikimui atstamos ašys. Ašis žymi būsimo betono kraštą. Iš sukauptos patirties rekomenduojama putų polistirolą kloti 2 cm plačiau nei ašių žymima riba.
Lengviausiai viskas eisis, jei bus dirbama su tam pritaikytais įrankiais, dėl to rekomenduojama išsinuomoti polistirolo pjaustyklę. Su ja darbai eisis kur kas greičiau. Atkreipti dėmesį, kad pjaustyklės neišjungti, kol joje yra palikta pjaunama detalė.
Klojimą pradėti nuo pasirinkto krašto. Klijais tepama pati detalė ir statomą į jai numatytą vietą. Tarpusavio sujungimai sukabinami smeigėmis. Sudėjus kraštinius profilius apie visą perimetrą, pildomas vidus.
Suklojus putų polistirolą, kur reikia pagal projektą, išpjaunamos angos ir vagos visiems reikiamiems vamzdynams bei pravedamos vidaus komunikacijos.
Reikalingos priemonės:
ARMAVIMAS IR ŠILDYMO SISTEMOS VAMZDELIŲ SUKLOJIMAS BEI BETONAVIMAS
1. Pamato armavimas
Konstrukcinėje projekto dalyje pateiktos armatūros karkaso ir tinklo išdėstymo schemos. Armatūros karkasas įrengiamas visu pamato perimetru į jam įgilintą putų polistirolo sluoksnį. Karkaso kampai sutvirtinami (ir surišami) papildomais lenktais armatūros strypais – kampais. Kiekvienam armatūros strypui po papildomą kampinį. Karkaso armatūros strypai sujungimo vietose prakeičiami po 50cm arba sujungiami pridedant papildomus, tokio pat skersmens, armatūros strypus, kurie prakeičiami po 50cm į abu galus.
Tinkle išpjaunamos kraštinės akys ir jis suneriamas su šone įdėtu armatūros karkasu. Tinkle, jei reikia, taip pat išpjaunamos vandentiekiui numatytos vietos. Vietose, kur tinklai jungiami, persidengimas turi būti ne mažiau kaip 2 “akių”.
Tam, kad betonas sudarytų apsauginį sluoksnį armatūrai ir užtikrintų projektinę jos padėtį, visa armatūra pakeliama fiksatoriais, karkasas – 35-40 mm, tinklas – 25 – 30 mm.
Tiek armatūriniai karkasai tiek armatūrinis tinklas gali būti įrengiamas iš gamykliškai paruoštų ruošinių, tiek gaminamas vietoje iš atskirų strypų, pagal projekte nurodytus matmenis.
Suklota armatūra pilant betoną turi išlikti numatytoje vietoje, dėl to tinklo ir karkaso sudūrimo vietos papildomai surišamos viela.
2. Pamato išorinio krašto paruošimas
Dalis, pamato perimetru pakloto apsauginio nuo graužikų tinklelio, užlenkiama ir pritvirtinamas prie putų polistirolo rifliuotais vinimis. Visu pamato perimetru vertikaliai įrengiama drenažinė membrana. Atkreipti dėmesį, kad drenažinės membranos iškilimai turi būti atsukti į pamatą. Galiausiai viskas prispaudžiama užpilant žvyro sluoksniu.
3. Šildymo sistemos vamzdelių išvedžiojimas
Ant įrengto pirmo armatūros tinklo, pagal šildymo projektą, išvedžiojami šildymo vamzdeliai. Tarp pirmo ir antro armatūros tinklo dedami metaliniai atstumo fiksatoriai „gyvatėlės“, užtikrinantys projektinį atstumą tarp tinklų. Jos dedamos nenutrūkstama eile. Padengus visą plotą jomis dedamos antras armatūros tinklas ir viskas surišama vielomis.
4. Betono užpylimas
Prieš betono užpylimą atliekamas šildymo ir vandentiekio sistemų vamzdelių hidraulinis išbandymas.
Visas pamatui reikiamas betonas supilamas per vieną kartą. Eigoje pilamo betono aukštis matuojamas nivelyru. Supiltas betonas yra suvibruojamas, kad visos ertmės užsipildytų bei pasišalintų betone esantis oras. Paviršius iš pradžių lyginamas „liniuote“, o kad neliktų pavienių gumulėlių ir paviršius būtų kuo lygesnis – viskas užbaigiama lėkščiavimu.
Reikalingos priemonės:
SIENŲ IR SANTVARŲ SURINKIMAS
1. Bendros surinkimo gairės
Visa namo konstrukcija yra sudaryta iš LIPS (lengvai instaliuojama plieno sistema), kurios surinkimas primena Lego žaidimą. Kiekviena siena, santvara, vidinė pertvara turi savo brėžinį, pagal kurį yra atliekamas surinkimas.
Visi profiliai pagaminti taip, kad juos sujungti būtų lengva ir paprasta. Jungimo vietose gamykliškai padaryti įdubimai su tvirtinimui išmuštomis skylėmis. Profiliai įsistato vienas į kitą, kai pasigirsta į spragtelėjimą panašus garsas – ženklas, kad profiliai sujungti tinkamai.
Visi profiliai sužymėti spec. markiruotėmis, kurios nurodytos brėžinyje ir sutampa su esančiomis ant profilių.
Žiūrint pagal surenkamo elemento brėžinį, surinkimas atliekamas iš kairės į dešinę. Bei užtikrinant, kad visos markiruotės būtų apačioje ir „žiūrėtų“ į surinkėją.
Visi surinkti elementai „rakinami“ savigręžiais per išmuštas skyles.
2. Sienų surinkimas
Surinkimas vienas smagiausių etapų,kuriam nereikia jokių specifinių statybos žinių. Surinkus pora sienų lengva perprasti pasikartojančius elementų išdėstymo principus.
Rekomendacijos yra bendro pobūdžio, o kiekvienas surinkėjas gali rasti jam lengviausią ir greičiausią būdą surinkti.
Sienos karkasai bus kelių tipų: paprastesnės – su mažiau vidinių detalių, tik iš vertikaliai einančių profilių ir su daugiau mažesnių, skersai tvirtinamų profilių. Jeigu siena sudaryta tik iš vertikalių profilių, arba skersinių profilių labai nedaug, geriausia pradėti nuo kampo suformavimo. Kairėje pusėje esančio profilio apačia sutvirtinamas su apatinio profilio kairiu kraštu. Toliau į apatinį profilį jungiami kiti išilgai einantys profiliai judant link dešinės.
Jeigu sienoje yra daugiau vidinių detalių, einančių skersai, pirmiausia jos sujungiamos tarpusavyje – t.y. surenkamas sienos vidus – o tik tuomet pereinama prie išorinių profilių.
Paskutinis žingsnis yra viršutinio profilio uždėjimas ir likusių elementų sutvirtinimas savigręžiais. Įsitikinus, kad nėra praleistų tvirtinimo elementų, surinkta siena apverčiama ir “surakinimas” savigręžiais atliekamas ir iš kitos pusės.
3. Akmens vata tarp profilių
Užtikrinant namo šiluminę varžą, tarpai tarp profilių bus užpildomi akmens vata. Tam tikrų sienų konstrukcijos turi vienas šalia kito einančius profilius, kurių vieno vidinė dalis “užsidaro”, kai jie sujungiami tarpusavyje. Tarpą tarp jų akmens vata geriausia užpildyti surinkimo eigoje, prieš juos sutvirtinant. Šios vietos instrukcijoje išskirtos spec. pastaba.
4. Santvarų surinkimas
Pagrindiniai principai visi tie patys, kaip ir sienos surinkime, o pats procesas dar lengvesnis. Visos santvaros sudarytos iš ilgų viršutinio ir apatinio profilio, bei trumpesnių kraštinių ir vidinių profilių.
Fantazijos čia reikia nedaug, o tempas renkant dviese yra spartus ir greitas.
Pradedama nuo apatinio profilio. Į jį dedamas kraštinis kairys profilis, toliau vidiniai profiliai keliaujant link dešinio krašto, uždaroma dešiniuoju kraštiniu. Surakinus visų sudėtų profilių apačias su apatiniu, uždedamas viršus. Lengvais paspaudimais jis apgaubs vidininius profilius ir viską bus galima sutvirtinti savigręžiais iš abiejų santvaros pusių.
Reikalingos priemonės:
SIENŲ IR SANTVARŲ MONTAVIMAS
1. Pamato paruošimas
Prieš namo konstrukcijos surinkimą paruošiamas pamatas. Vietose, kur bus montuojamos sienų panelės tiesiama hidroizoliacinė plėvelė. Jeigu yra poreikis, išlyginami pamato nelygumai.
2. Sienų panelių montavimas
Kiekvienos sienos panelės numatyta montavimo vieta atvaizduota išsidėstymo ir matmenų plane. Prieš montavimą panelės ir santvaros padengiamos sandarinimo juosta tose vietose, kurios nurodytos montavimo instrukcijoje (prie kiekvieno elemento).
Montavimo darbus rekomenduojama pradėti nuo vieno pasirinkto namo kampo. Pirmiausia surenkamos nešančios sienų panelės (instrukcijoje žymimos „W“) namo perimetru. Jos tarpusavyje lengvai „sukabinamos“ sraigtais po vieną viršuj, per vidurį ir apačioje.
Sutvirtinus paneles tarpusavyje, patikrinami namo kampai ir atstatomi į vietas pagal kampo statmenumo schemą bei pamatuojamos ir sulyginamos įstrižainės. Surenkamos likusios nešančiosios sienos.
3. Inkaravimas
Įsitikinus, kad sienų panelių padėtis tinkama ir visi kampai lygūs 90 laipsnių, atliekamas sienų panelių statramsčių prie pamato inkaravimas – taip užtikrinant, kad kampai išliks reikiamose vietose.
4. Stogo santvarų montavimas
Sienų panelių statramsčius sujungus su pamatu montuojamos stogo santvaros (instrukcijoje žymimos RT). Jų tvirtinimas atliekamas varžtais, poveržlėmis ir veržlėmis bei sraigtais.
Stogo santvarų išdėstymo tvarka pateikiama stogo santvarų, ryšių ir panelių išsidėstymo ir matmenų plane, o tvirtinimo elementų vietos nurodomos sujungimo mazgų brėžiniuose.
5. Ne nešančių sienų montavimas
Vidinių sienų panelių sumontavimas (instrukcijoje žymimos InW) atliekamas paskutiniame žingsnyje. Jos montuojamos pagal išsidėstymo ir matmenų planą ir jungimo mazgų brėžinius. Įsitikinus, kad visos sienų panelės pastatytos tinkamai, patikrinus jų vertikalumą, jos inkaruojamos į pamatą ir tarpusavyje sutvirtinamos kampiniais. Surinkimas užbaigiamas likusių tvirtinimo elementų sugręžimu.
Reikalingos priemonės:
PIR SIENŲ IR STOGO PLOKŠČIŲ MONTAVIMAS
1. Pasiruošimas PIR montavimui
Karkaso vietos, kurios turės tiesioginį sąlytį su PIR plokšte apklijuojamos 3 cm pločio sandarinimo juosta. Ji išilgai padengiama per tris vietas: viršų, vidurį ir apačią, o langų ir durų angos padengiamos visu perimetru. Visų stogo santvarų viršutinė dalis apklijuojama 7,5 cm pločio sandarinimo juosta.
Ant pamato išorinio putų polistirolo, 6 cm atstumu nuo karkaso, nepertraukiama gija klojamas 20 mm termoplastinis sandariklis, kurio vieta fiksuojama išlankstytais vielos smeigtukais.
Pamato polistirolo dalis arčiausiai karkaso padengiama sandarinimo putomis prieš statant PIR plokštę, o išorinė pusė „užpučiama“ pastačius PIR.
2. PIR sienų plokščių montavimas
Sienų montavimas atliekamas pagal paruoštą instrukciją ir numatytą schemą. PIR plokštės montuojamos taip, kad plokštės liežuvėlis būtų nukreiptas montavimo kryptimi, prispaudžiant vieną prie kitos, užtikrinant, kad tiksliai susijungtų tarpusavyje. Įsitikinus, jog plokštė įstatyta tinkamai, ji spec. sraigtais pritvirtinama prie karkaso.
Tvirtinimo elementai gręžiami abiejose PIR pusėse, nuo kraštų atitraukiant per pusė PIR storio (6 cm), į karkaso apatinį, vidurinį ir viršutinį profilius.
Kampinėje konstrukcijoje nupjaunamas vidinės skardos lakštas nuo PIR plokštės taip, kad nupjauta dalis atitiktų gretimos plokštės storį (12 cm). Toks vidinio skardos lakšto nupjovimas apsaugo nuo šalčio tiltelio susidarymo.
Dengiant PIR plokštėmis karkasą, langų ir durų angų pjovimai atliekami pagal numatytą schemą, naudojant diskinį pjūklą su spec. disku. Aplink langų, durų angas ir išorinius pastato kampus tvirtinimo elementai gręžiami tankiau pagal numatytą schemą.
3. PIR stogo plokščių montavimas
PIR stogo plokštės montuojamos statmenai stogo santvarų atžvilgiu. Montavimas atliekamas pagal PIR stogo montavimo instrukciją ir numatytą schemą.
Atliekant PIR montavimą ant stogo, tarp išilgai jungiamų plokščių paliekama po 1,5 cm tarpai, o eilės viena su kita sujungiamos prispaudžiant, kad plokščių vidinės ir išorinės dalys tiksliai susijungtų.
Tvirtinimo elementai gręžiami tik tuomet, kai visos eilei reikalingos PIR plokštės suklotos į vietą. Stoginės PIR plokštės susijungimo su sienine plokšte vietoje taip pat paliekamas 1,5cm tarpas.
4. Sandarinimas
Sugręžus visus tvirtinimo elementus, visos siūlės užpildomos sandarinimo putomis, kurioms sukietėjus, jų perteklius pašalinamas. Visos siūlės užklijuojamos sandarinimo juosta tiek iš plokštės viršaus, tiek iš apačios.
Reikalingos priemonės:
